Gydytoja toksikologė, Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės skyriaus vedėja Gabija Laubner-Sakalauskienė „Žinių radijui“ teigia, kad į paauglių rankas psichoaktyvios medžiagos patenka trimis pagrindiniais keliais, priklausomai nuo šalies išsivystymo lygio.
„Vienas kelias yra „gatvinis“, mes anksčiau turėjome vadinamą taborą prie Vilniaus oro uosto, kur buvo galima nuvažiuoti pasiimti. Tada kitas yra „klubinis“, kai žmogus nueina į naktinį klubą ir ten gali vienokiu ar kitokiu būdu įsigyti ar perduoti žmogui narkotikų, o trečias būdas, kuris dabar yra jau pats populiariausias, tai yra būdas nusipirkti internetu – nebūtinai tai gali būti internetas, greičiau vadinamasis „darknet [liet. tamsusis internetas]“, – vardija gydytoja.
Ji priduria, kad kuo šalis yra labiau išsivysčiusi, tuo populiaresnis yra trečiasis būdas, kuris leidžia įsigyti psichoaktyvių medžiagų. Vadinamajame tamsiajame internete narkotikų įsigija ir dalis suaugusių žmonių, ir nepilnamečių.
„Perkant elektroniniu būdu tiesioginis kontaktas su pardavėju gali būti, gali ir nebūti. Kartais tiesiog reikia nueiti ir pasiimti iš paštomato, tačiau gali būti ir sutartinė vieta, kur susitinkama su platintoju“, – teigia G. Laubner-Sakalauskienė.
Vartojančių skaičius kitąmet, tikėtina, kad bus didesnis
Toksikologė akcentuoja, kad jaunimas dažniausiai vartoja sintetines medžiagas, tiek kanabinoidus, tiek katinonus.
„Pats kanabinoidų pavadinimas leidžia suprasti, kad tai kažkas panašaus į kanapes. Tai yra medžiagos, kurios imituoja kanapių veikimą mūsų organizme, mūsų smegenyse, tačiau tai yra šimtą kartų stipresnė medžiaga, bet poveikis imituoja kanapių veikimą.
Kita grupė medžiagų, kurias jaunimas dažniausiai vartoja, yra sintetiniai katinonai – medžiagos, kurios imituoja amfetamino ir metamfetamino poveikį. Tai yra stimuliuojančios medžiagos, kurios neleidžia miegoti, duoda energijos, leidžia praleisti naktį budriai, gerina nuotaiką“, – aiškina pašnekovė.
Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek „Žinių radijui“ tvirtina, kad teisėsaugos institucijų duomenys rodo, jog psichoaktyvių medžiagų vartojimas auga, tačiau tikrąjį mastą sunku nustatyti.
„Šiais metais buvo atliktas europinis tyrimas, kuris yra atliekamas įvairiose Europos Sąjungos šalyse, rezultatai bus pristatyti kitais metais. Skirtumas bus tas, kad turėsime savivaldybių duomenis, anksčiau būdavo, jog turėdavome tik bendrus Lietuvos duomenis“, – teigia A. Ladek.
Ji priduria, kad tikėtina, jog rezultatai pozityvūs nebus. Viceministrė sako, kad vartojimo lygis Lietuvoje gali būti aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį.
Paaugliai nesuvokia, kokią žalą gali daryti lektroninių cigarečių vartojimas
Elektroninių cigarečių vartojimas taip pat auga. G. Laubner-Sakalauskienė primena, kad 2019 metais Lietuvos jaunimas, konkrečiai 15–16 metų paaugliai, Europos Sąjungoje pirmavo pagal elektroninių cigarečių vartojimą.
„Atrodo, kad visuomenė sąmoningėja ir supranta, jog elektroninės cigaretės nėra taip nekalta. Sakyti, kad tai nežalinga, yra absoliučiai neteisinga. <...> Jose yra medžiagų, kurios yra tirpios riebaluose ir tam, kad ištirpintume kitą medžiagą riebaluose, tas riebalas dega ir sukelia onkologinius sutrikimus, kurie lygiai taip pat būdingi tradicinei cigaretei. Elektroninėje cigaretėje taip pat yra įvairių sunkiųjų metalų, konservantų, kurie sukelia žalą.
Kitas dalykas, yra labai sunku kalbėti apie elektroninės cigaretės žalą tokio amžiaus asmenims, nes jie nelabai suvokia, kad „aš numirsiu ar kad man tai sukels žalą kitais metais, ar dar kitais, kad tai bus žalinga mano sveikatai, vaisingumui“, – teigia G. Lauber-Sakalauskienė.
Gydytoja priduria, kad vaikų ligoninėje per pusę metų apie 100 vaikų yra stacionarizuota dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, tačiau labai didelė dalis ir nepatenka į ligonines.
„Elektroninė cigaretė yra kaip įrankis, kaip švirkštas, kuriuo galima suleisti ir vitaminų, ir nuodų“, – sako G. Lauber-Sakalauskienė.
Vidaus reikalų viceministrė tvirtina, kad nusikalstamų veikų, susijusių su nepilnamečių psichoaktyvių medžiagų turėjimu, daugėja.
„Jeigu 2022 metais buvo 150 nepilnamečių, kuriems buvo pareikšti kaltinimai dėl psichotropinių medžiagų ir narkotikų turėjimo, tai 2023 metais tokių asmenų buvo jau 195, o 2024 turbūt viršysime praeitų metų rodiklius“, – teigia A. Ladek.
G. Lauber-Sakalauskienė tvirtina, kad problema yra ir ta, kad tiek tėvai, tiek mokytojai nesupranta, kas tai per medžiagos.
„Esu kalbėjusi su ne vienu mokytoju, jie sako, kad galvoja, jog pamokos metu vaikai saldainius valgo, o, pasirodo, ten psichoaktyvios medžiagos, mokiniai jomis pasidalija su visais. Toks trumpalaikės naudos įžvelgimas ir negalvojimas apie tai, kas bus, jaunimui būdingas“, – teigia pašnekovė.
Ji priduria, kad ypač svarbus tėvų demesys paaugliams ir vaikams, todėl reikėtų nebijoti kištis į vaiko gyvenimą, jų klausti, imtis aktyvesnės pozicijos, jei kyla bent koks įtarimas.
Auga nusikaltimų, susijusių narkotikais, skaičius
Lietuvoje auga nusikaltimų, susijusių narkotikais, skaičius, taip pat nepilnamečių, įtariamų su disponavimu narkotikais susijusiais nusikaltimais, skaičius, spaudos konferencijoje teigė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Matome didėjančią registruotų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, tendenciją.
Matome stabilų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, procentinį didėjimą, lyginant su bendru nusikalstamų veikų skaičiumi. Matome tendenciją, kad vis daugiau nustatoma atvejų, kai disponuojama labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“, – apie nusikalstamumo statistiką pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Požėla.
Anot jo, praėjusiais metais, sausio–rugpjūčio mėnesniais, policijos įstaigose registruota 2300 nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ar jų kontrabanda, šiemet tokiu pačiu laikotarpiu – 2600.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ žiūrėkite čia:
